Darius Žvirblis

2o

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

  1. Pirmas prisiminimas. Berods, trejų-ketverių metų būdamas sakau tėvui: „Išeinu iš namų, nemylit jūs čia manęs“. Tėvas sako: „Eik, sūnau, bet žinok, kad atgal nepriimsiu“. Pasilikau. Bet čia gal ne pirmas, o ryškiausias ankstyvas prisiminimas.
  2. Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdamas kalbėti. „Rytoj padarysiu“.
  3. Gražiausias keiksmažodis. Pylions.
  4. Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinamas. Sąmojingas, orus, patikimas.
  5. Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Romualdas Granauskas.
  6. Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Henris Činaskis iš Charles Bukowski knygų.
  7. Filmas, kuriame norėčiau gyventi. Eldaro Riazanovo „Garaže“. Pamatyti sovietinį absurdą iš arti.
  8. Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris… įkvėptų.
  9. Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau… Brian Wilson „God Only Knows“.
  10. Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Kinks albumas „Muswell Hillbillies“ (1971).
  11. Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Kiemų komandų futbolo turnyras kuriame nors iš Baltijos prospekto mokyklinių stadionų.
  12. Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Kuršių Nerija, Melnragės kvartaliukas ir Klaipėdos uosto šiaurinis molas.
  13. Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu… karį.
  14. Pirmą kartą pasimylėjęs, aš… iškeliavau sargauti – saugoti Klaipėdos Universiteto turtą nuo dar neišsikrausčiusių iš ten rusų karių.
  15. Klausimas, kurio visada vengiu. „Ką reiškia žodis Atika?“
  16. Nė už ką negalėčiau… žudyti.
  17. Jaučiuosi nuogas be… barzdos.
  18. Absurdiškiausias gautas patarimas. „Atsigręžk į Dievą“
  19. Lietuvoje baisiai pasigendu… saulės šviesos.
  20. Katarsis – tai… kai norai sutampa su galimybėmis.

————————————————–

  • „LRT“ radijuje sakėte, kad lietuviškoje muzikoje trūksta autoritetų, kartos dainiaus, atstovo. Tuo tarpu, jauni atlikėjai groja kokybiškai, madingai, tačiau savo tekstais nepasako nieko vienijančio, jautraus šiam laikmečiui arba bando tai daryti angliškai. Ar nemokėjimas dainose natūraliai ir įtaigiai pasakoti istorijų susijęs su skurdoka lietuviškos prozos situacija ar nepaslankia lietuvių kalba? O galbūt mūsų poezija pernelyg metaforiška, introvertiška?

Kalba anei kūryba čia ne prie ko. Nėra asmenybių. Drąsių ir įdomių. Idėjų vakuumas. Nebeturime ką pasakyti. Sotinamės fiziniu lygmeniu. Tenkiname žemiausius Maslow piramidės poreikius. Nėra poreikio anei vidinio nei socialinio. Norime daug šviesų ir garso. Pakibome vartotojiškoje visuomenėje. Krizių krizė.

 

  • Susidaro įspūdis, kad tradicinis rokas Lietuvoje – per daug statiškas, sprangus, archajiškas, o alternatyvusis užsižaidžia su perdėtais indie įmantravimais ar elektroniniais prieskoniais. Domantas Razauskas stebisi, kodėl „Atika“ netapo populiariausia Lietuvos grupe, juk, anot jo, „grupė grojo kabinančią, bet ne pernelyg banalią popmuziką, turėjo reikiamą kiekį saldumo, seksualumo, depresyvumo, paslapties…“. Tad kodėl, jūsų nuomone, šioje šalyje ryškiau neiššauna poproko, britpopo ar power pop atstovai?

Kaip tik stebėjau M.A.M.A. apdovanojimų transliaciją. Grojo ten tokie „Wolfsome“. Pradžiai pagalvojau, „jė, jėga, atrodo kietai, apsirengę stilingai, skambesys ir vaizdas toks ne lietuviškas“. Po to supratau, kad pakibau ant užmestos meškerės. Nieko ten įdomaus. Groja kaip visi, šiuolaikiškai, niekuo nesiskiria nuo vakarų. O turėtų būti atvirkščiai. Pergalvojau ir priėjau tokią išvadą: „Jau geriau jie grotų šūdinai, atrodytų apgailėtinai, nestilingai, lietuviškai“. Gal tuomet būtų įdomu? Nereikia bandyti atrodyti gerai. Ne Martyno Tylos didesniam uždarbiui reikia groti. Nereikia lįsti į tinklus. Apeiti tinklus reikia. Norėti pasakyti kažką visų pirma sau, o po to gal ir kiti išgirs. Netikiu į stilių, tikiu į asmenybę.

 

  • Regis, Klaipėda vis dar yra išsaugojusi vokiško miesto mitą, uosto paslaptingumą. Ar jūsų pasirinkimą anksčiau likti šiame mieste lėmė jo atmosfera, praeities dvasia? O gal priešingai, palyginti su tuo, ką siūlo sostinė, šis uostamiestis yra ribotas?

Mano gimtoji Klaipėda – ir skausmas mano, ir meilė mano vienintelė. Ideali vieta kurti, kvėpuoti, mylėti ir mirti. Vienišam ir nepastebėtam.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s