Nuotrauka iš asm. archyvo

1. Pirmas prisiminimas. Nemažai prisimenu iš vaikystės. Labiausiai įstrigęs ankstyvas prisiminimas yra apie tai, kaip nesuvokiau, ar žaislas yra tik žaislas ar gyvas padaras (įgarsintas dėdės balsu).
2. Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdama kalbėti. Nemoku dainuoti, bet labiausiai turbūt pasiilgčiau dainuoti kartu su mėgstama muzika.
3. Gražiausias keiksmažodis. Labai mėgstu ispaniškus.
4. Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinama. Ji buvo laiminga.
5. Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Vengiu tokių labai norimų susitikimų.
6. Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Man įdomu savęs ieškot ir atrasti visur. Šiuo metu skaitau ne romaną, bet knygą apie orkas – ir kiek daug ten manęs.
7. Filmas, kuriame norėčiau gyventi. Gyvenime įdomiau nei filme.
8. Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris… Netrūksta nieko, visko ir taip per daug.
9. Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau… Svarbiausia, kad tai sukurta ir padaryta.
10. Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Daug Rock’n’Rollo, Lotynų Amerikos muzikos ir tos, kur klausiau paauglystėj.
11. Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Kam atkurti, jei galima atrasti naujų?
12. Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Prie jūros, upės, ežero ar vandenyno.
13. Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu… ką nors primenantį kvapą.
14. Pirmą kartą pasimylėjusi, aš… dar labiau įsimylėjau.
15. Klausimas, kurio visada vengiu. Nevengiu jokių klausimų, bet ne į visus privalau atsakyti.
16. Nė už ką negalėčiau… Priklausomai nuo aplinkybių, žmogus turbūt galėtų padaryti viską. Ir kuo dažniau bei užtikrinčiau kartoji „niekada“, tuo didesnė tikimybė, kad tai gali prisieiti atlikti.
17. Jaučiuosi nuoga be… galimybės pasislėpti, kai atsiranda daug dėmesio.
18. Absurdiškiausias gautas patarimas. Tokius iškart išmetu arba paverčiu motyvacija elgtis priešingai.
19. Lietuvoje baisiai pasigendu… Apskritai kalbant, galbūt bendrumo, bendruomeniškumo. Profesine prasme – vaizdo žurnalistikos bendruomenės, judėjimo, augimo.
20. Katarsis – tai… Kai įveiki save.

————————————————–

• Išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai siūlo greitą bei paprastą būdą į(si)amžinti ir tuo pasidalinti. Į save atsuktas fotoparatas kažkada dar kėlęs juoką, tapo absoliučiai standartiniu veiksmu. Ar šis buitinių ir kasdienių asmenukių pertekliaus laikas daro įtaką jūsų pačios santykiui su fotografija?

Žinoma, kad daro – daug greičiau „persivalgai“ vaizdų ir daug sunkiau atrasti kažką, tikrai vertą dėmesio. Bet už tai kokia jėga, kai atrandi.

Lygiai taip pat ir dirbant – yra pavojus, kad kartojiesi, kažką atkartoji, sunkiau išryškinti savitą vizualią kalbą, sukurti kažką netikėto. Kartais net prasmės, atrodo, nebėra kurti, kai šitiek jau prikurta ir srautas ne stoja, bet didėja. Kita vertus, matyt, dabar labai tinkamas laikas sulėtėti, skirti laiko išieškotiems, sąmoningiems sprendimams, gilesnėms paieškoms, padėsiančioms išsiskirti iš tos vaizdų lavinos, atkreipti dėmesį į svarbias istorijas.

• Fotoaparatą kreipiate į tai, kas mūsuose suprantama kaip „kitas“. Indoneziją, Mongoliją, Tibetą ir kitas jūsų fiksuotas vietas daugelis lietuvių suniveliuoja iki bendros etiketės užrašu „egzotiška“. Ar žvilgsnis „iš išorės“ jūsų kelionėse suteikia privilegijų ar varžo?

Vengiu egzotikos, romantizavimo, man įdomus tikras gyvenimas, nesvarbu, Lietuvoje ar Tibete. Žvilgsnis „iš išorės“ gali būti ir pranašumas, ir trūkumas. Svarbu, kad suvoktum, jog esi pašalinis, jog tai, ką matai – tik tavo žiūros kampas, kad nuolat abejotum, ieškotum, pažintum.

Lietuvoje užsieniečiai fotografai kartais pamato ir atkreipia mūsų dėmesį į tai, ko patys pastebėti ir įvertinti nesugebam, nesuprantam, jog tai gali būti įdomu ir svarbu. Vietiniai, tuo tarpu, labiau jaučia atmosferą, emocinį šalies klimatą ir subtilius niuansus, kurių pašaliniai niekaip negalėtų pajusti.

• Ar turite asmeninių taisyklių fotografuojant? Ar yra dalykų, prieš kuriuos objektyvo pakelti nedrįstumėte?

Svarbiausi kadrai ir tėra likę tik galvoje. Kartais tiesiog nesinori ir nereikia liesti fotoaparato – pakanka patirti.