Mindaugas Jackevičius

DPX_5174.jpg

Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

  1. Pirmas prisiminimas. Tėvas nešasi mane į beržyną, kuriame dalgiu pjauna žolę.
  2. Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdamas kalbėti. Le patinage artistique (prancūzų k. – dailusis čiuožimas).
  3. Gražiausias keiksmažodis. Kas iš to grožio, jei vis tiek prasprūsta rusiški.
  4. Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinamas. Nenuobodus, originalus, principingas.
  5. Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Karalius Mindaugas.
  6. Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Liudas Vasaris iš „Altorių šešėly“.
  7. Filmas, kuriame norėčiau gyventi. „Beverly Hilsas 90210“, jame būčiau Brandonas – tas labai gražus vyras, kuris tapo žurnalistu.
  8. Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris…  Netrūksta. Mano svajonė – pamatyti/išgirsti pačius pačiausius, tapusius klasika, kažin, ar tam užteks gyvenimo.
  9. Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau… Kad ne aš laimėjau bronzą olimpiadoje, ledo šokių varžybose.
  10. Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Hozier „Take me to church“.
  11. Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Didžioji Vilniaus sinagoga.
  12. Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Barselonos Sagrada Familia.
  13. Mano nosis pakvaišta, kai… užuodžiu aviacinio kuro kvapą.
  14. Pirmą kartą pasimylėjęs, aš… pagalvojau: ar tai ir yra tai?
  15. Klausimas, kurio visada vengiu. Gal ne tiek vengiu – būna netinkamas klausėjas.
  16. Nė už ką negalėčiau. Pasiekiau tokį amžių, kada rizikinga duoti tokias priesaikas.
  17. Jaučiuosi nuogas be… išmaniojo telefono.
  18. Absurdiškiausias gautas patarimas. „Palik žurnalistiką ir eik dirbti pelningesnio darbo“.
  19. Lietuvoje baisiai pasigendu… daugiau pagarbos vieni kitiems.
  20. Katarsis – tai… žodis, kurį pirmą kartą išgirdau iš estetikos dėstytojos.

————————————————–

  • Žurnalistiniame darbe susiduriate tiek su tais, kurie reprezentuoja itin pažeidžiamas socialines grupes, tiek su žinomais ir įtakingais asmenimis. Paprastų žmonių istorijas sugebate papasakoti empatiškai, priverčiate išgirsti. Kaip pavyksta užmegzti, regis, tokį artimą ryšį su skirtingais pašnekovais?

Esu kilęs iš kaimo, gyvenime mačiau įvairių žmonių ir man nesvetimos jų problemos. Gal dėl to manęs po rinkimų paprastai nestebina balsavimo rezultatai: vyraujančias nuotaikas jaučiu prieš tai. Ir man dažniausiai nuoširdžiai įdomios kalbinamų žmonių istorijos, gera kalbėtis su jais.

 

  • Diskusijos apie žiniasklaidos kokybę neretai nukrypsta prie „kiaušinio ir vištos“ dilemos. Kitaip tariant, nesutariama – skaitytojų norai ar „clickbait“ logikos vedina žiniasklaida diktuoja esamą turinį. Ką manote jūs?

Stengiuosi nediskutuoti šia tema, nes iki skausmo ši tema įgrisusi ir niekur tai neveda. Vietoje to renkuosi darbą. Tiesiog manau, kad žurnalistas temą turi padaryti įdomiai ir patraukliai.

 

  • Kokį interviu laikote sėkmingu?

Kada parašo seniai girdėtas žmogus, arba toks, kurio visai nepažįstu, ir pasako, kaip gera buvo skaityti. Ir kada pokalbio metu pats tiek prisisemi kažko nepaaiškinamo, kad dar labiau norisi gyventi.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s