Adrian Pedrazas Profumo nuotr.

1. Pirmas prisiminimas. Aš su močiute paplūdimyje prie Palangos tilto, kur būdavo galima nusifotografuoti su smaugliu arba beždžione, o fone girdėti šūkavimai, siūlantys čeburėkų arba alaus.
2. Žodis, kurio ypač pasiilgčiau negalėdama kalbėti. Kartėlis.
3. Gražiausias keiksmažodis. Mierda.
4. Trys žodžiai, kuriais norėčiau būti apibūdinama. Ji mylėjo gyvenimą.
5. Gyvenusi ar gyvenanti persona, su kuria norėčiau susitikti. Jan Karski.
6. Romano veikėjas, kuriame regiu daug savęs. Albero Kamiu romano „Krytis“ pagrindinis veikėjas Jean-Baptiste Clamence.
7. Filmas, kuriame norėčiau gyventi. Grynai iš smalsumo norėčiau pasisvečiuoti „The Lobster“ (rež. Yorgos Lanthimos), o tada vėl sugrįžti.
8. Man trūksta knygos, filmo, dainos ar kito kūrinio, kuris… trūksta pinigų.
9. Pavydžiu, kad ne aš sukūriau ar padariau… Svetlanos Aleksijevič knygas.
10. Daina ar albumas, kuris turėtų skambėti per mano laidotuves. Jūra ir miškas – lai ošia.
11. Nebeegzistuojanti vieta, kurią norėčiau atkurti. Norėčiau, kad būtų atnaujintos Kauno Žaliakalnio žydų kapinės.
12. Vieta (kavinė, gatvė, pastatas ir pan.), kuri nepabosta. Per Lašezo kapinės Paryžiuje.
13. Mano nosis pakvaišta, kai užuodžiu… laukų gėles.
14. Pirmą kartą pasimylėjusi, aš… ne viską iki galo supratau.
15. Klausimas, kurio visada vengiu. „Kokia tavo profesija?“
16. Nė už ką negalėčiau… Turbūt galėčiau.
17. Jaučiuosi nuoga be… papuošalų.
18. Absurdiškiausias gautas patarimas. „Akis už akį…“.
19. Lietuvoje baisiai pasigendu… įvairovės.
20. Katarsis – tai… nevaldomas visų įmanomų emocijų antplūdis vienu metu.

————————————————–

• Nuolat įsitrauki į įvairias socialinės veiklas, visuomeninius projektus. Gyvendama Paryžiuje turėjai reguliarius susitikimus su socialinius sunkumus išgyvenančia šeima – padėdavai buityje, drauge lankydavote įvairius renginius, organizuodavai veiklas šeimos vaikams. Kas tave motyvuoja įsitraukti į tokio pobūdžio veiklas? Ar tai mus daro bendruomeniškesne visuomene?

Motyvuoja prasmės paieškos, galbūt tai, kad viską priimi šiek tiek asmeniškai ir todėl klausi – kokių veiksmų imuosi reaguodama į tai, dėl ko skauda? Kai kas tokį požiūrį perkrikštytų idealizmu, naivumu, „lašu jūroj“. Man tai – atsakomybės jausmas.

• Viena tavo savybių, kuri labai žavi ir įkvepia yra tai, kad nuolat ėmiesi iniciatyvos tuojau pat įgyvendinti savo sumanymus ir idėjas. Ir visai nesvarbu, kas tai būtų, ar darbas, kurį turi atlikti universitetui, ar naujos parodos aplankymas, ar kelionė, norint pažinti tai, kas neatrasta. Tokia energija ir užsidegimas daugeliui galėtų būti pavyzdžiu, ką pati apie tai galvoji? Gal turi kokią nerašytą taisyklę, kuri įkvepia tave neatideliojant judėti į priekį?

Jei aptingstu, primenu sau, kad rytoj padėkosiu vakarykštei sau. 😊

• Nuo ko prasidėjo ir kuo baigiasi „Neišsiųsti CV“?

„Neišsiųsti CV“ prasidėjo apėmus nenumaldomam žiovuliui skaitant įprastus interviu, o baigėsi – pasitenkinimu dėl nedidelių pergalių ir apmąstymais, o kas toliau?